Socialinių paslaugų programos: šiandiena ir ateities perpsektyvos

Straipsnyje aptariama socialinių paslaugų plėtojimo Lietuvoje aspektai ir siūlomos tolesnės vystymo kryptys. Šalyje ilgą laiko tarpą vyravo stacionarus paslaugų teikimo būdas. Alternatyvios paslaugų rūšys, tokios kaip dienos globos paslaugos, laikina vaikų globa ar laikino gyvenimo namai yra naujos tiek paslaugų vartotojams, tiek paslaugų teikėjams bei organizatoriams. Atskirose savivaldybėse išryškėja dideli išlaidų socialinėms paslaugoms skirtumai. Daugelis savivaldybių, planuodamos paslaugas, stacionariai globai skiria daugiau kaip 60 proc. visų socialinėms paslaugoms skirtų lėšų. Daugiausia stacionarių įstaigų yra vaikams. Reikia esminių vaikų globos organizavimo pokyčių: iki minimumo mažinti vaikų, gyvenančių stacionariose globos įstaigose, skaičių ir teikti alternatyvias stacionariai globai paslaugas ne tik jiems, bet ir jų šeimoms. 1999 m. pagalbos namuose paslaugas gavo daugiau kaip 7 tūkst. žmonių. Pagalbos namuose teikimo rodikliai rodo, kad šią paslaugų rūšį reikia plėtoti ir stiprinti. Savivaldybių veiklos rodikliai rodo, kad stacionarioms paslaugoms skiriamų lėšų dalis kasmet didėja. Ministerijai pateikti partnerystės su savivaldybėmis sutarčių duomenys rodo, kad dienos centruose apskaita yra tvarkoma labai skirtingai, todėl šiandien sunku lyginti centrų veiklą,kartu pasakyti, kiek gyventojų naudojasi dienos centrų paslaugomis. Pagrindinės kryptys, kuriomis turi būti plėtojama paslaugų sistema: paslaugų efektyvumo didinimas, NVO ir privačių socialinių paslaugų teikėjų įtraukimas į paslaugų teikimą, Bendruomeninių paslaugų plėtojimas ir pirmenybės teikimas pagalbai namuose, o ne stacionarioms paslaugoms.

Abstract licence: CC BY

A person counts once a day per paper. We keep no cookie and no address: a reader is a hash that changes every day. Any month under five reads shows no number.