Būties problema ikisokratikų filosofijoje

Straipsnyje analizuojama tikrovės apmąstymo prielaidos ir ypatybės antikos filosofijoje – pirmųjų filosofų ikisokratikų pažiūrose. Teigiama, kad tikrovės mąstymas arba teorinis jos pažinimas pasidarė išreikšto antikos žmogaus – išminčiaus-stebėtojo egzistenciniu interesu. Žiūrėdamas į tikrovę kaip grožį, šis išminčius pirmiausia mėgino nustatyti jos kaip grožio apibrėžtumus. Kosmo pirmojo prado problema antikos filosofus domino kaip kosmo estetinę pajautą organizuojantis principas. Jis turėjo patenkinti antikos žmogaus praktinį interesą ir būti praktinio tikrumo požymių išraiška. Kūniškumas kaip praktinio tikrumo įvaizdis sukonkretino archės paieškų kryptį: kosmo pirmasis pradas turėjo būti kūniškos prigimties. Estetinė nuostata lėmė ir patį mąstymo pobūdį, todėl pirmieji antikos filosofų veikalai buvo poemos, o jų mąstymas išliko vaizdinis. Nusivylęs regimojo kosmo tikrumu (nes šis neturėjo loginio principo pastovumo), išminčius-stebėtojas išmąstė esant tik būtį, už kurią nebuvo nieko tikresnio.

Abstract licence: CC BY

A person counts once a day per paper. We keep no cookie and no address: a reader is a hash that changes every day. Any month under five reads shows no number.