Not checkedNot checked for notices yet.
KINO ATMINTIES MUZIEJUS: DEIMANTO NARKEVIČIAUS PAMINKLAI
RIMA BERTAŠAVIČIŪTĖ
Politologija · 2013
doi:10.15388/polit.2013.1.1151 (opens in a new tab)
We email you when a new notice or a question about this paper appears.
Abstract
Straipsnyje aptariami lietuvių kino menininko Deimanto Narkevičiaus filmai ir juose ryškėjanti istorinės atminties problema: kaip ji gali reikštis kine, kokios kino priemonės ją skatina ir palaiko. Narkevičiaus kūryboje ji glaudžiai susijusi su medijos refleksija: kinas leidžia prisiminti tiek asmeninės, tiek „didžiosios“ istorijos įvykius, sykiu – perkelti juos iš vieno konteksto į kitą ir paversti fikcija. Tačiau toks manipuliavimas istorija niekada nelieka be pėdsakų: istoriniai vaizdiniai, trauminiai pasakojimai, nuolatinis vertimas iš vienos kalbos į kitą (tiek siaurąja, tiek plačiąja prasme) nėra vien neutralus postmodernistinis žaidimas – priešingai, taip atsiveria pasakojimo įtrūkiai, verčiantys klausinėti apie atminties galimybes apskritai. Narkevičiaus kine šie klausimai keliami ne žodžiu, bet vaizdu, paties kino priemonėmis, – ir tai skatina galvoti apie kino medijai specifinius atminties, patirties, istorijos apmąstymo mechanizmus.
Abstract licence: CC BY
Reads
Read by people on this page
None yet.
Checked or read by AI through naulon
None yet.
A person counts once a day per paper. We keep no cookie and no address: a reader is a hash that changes every day. Any month under five reads shows no number.
Are you an author?
Is this your paper?
Claim it to add your note and be paid when agents cite it. Free.