Apie kontrastyvinės leksikologijos metodiką, remiantis makrolauko Žemuma analize lietuvių ir vokiečių kalbose

Straipsnyje pateikiamos aktualiausios kontrastyvinės leksikologijos problemos, pagrindiniai uždaviniai, šiuo metu taikomi metodai. Polemizuojant su F. J. Hausmannu bandoma atsakyti į klausimą, ar galima kontrastyvinė leksikologija ir papildant H. Hennes bei H. Wiegando tyrimus gretinamaisiais leksikografiniais aspektais pateikiama sąlygiškai nauja kontrastyvinės leksikologijos metodika. Ji praktiškai iliustruojama leksinio makrolauko Žemumaonomasiologine bei semasiologine analizėmis. Surinktų 2086 (1099 lietuviškų ir 987 vokiškų) leksemų klasifikavimas ir gretinamoji semantinė jų analizė praktiniu požiūriu turėtų būti naudinga ne tik kontrastyvinės leksikologijos, bet ir leksikografijos mokslui, juolab, kad tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma dvikalbiuose žodynuose pateikiamų leksemų nėra šimtaprocentiniai originalo kalbos leksemų atitikmenys ir skiriasi nuo pastarųjų vienu ar keliais semantiniais požymiais. Dviejų kalbų leksinių laukų gretinimui sukurta metodika galėtų būti taikoma tiriant dviejų ar daugiau kalbų bet kurios kitos srities leksiką, vertimo praktikoje arba mokantis svetimų kalbų. Straipsnio pabaigoje grįžtama prie klausimo, ar galima kontrastyvinė leksikologija ir remiantis atlikto tyrimo duomenimis iškeliama hipotezė, jog šimtaprocentinė kontrastyvinė leksikologija nėra galima, tačiau dalinė kontrastyvinė leksikologija yra įmanoma.

Abstract licence: CC BY

A person counts once a day per paper. We keep no cookie and no address: a reader is a hash that changes every day. Any month under five reads shows no number.