Krikščioniškos moralinės vertybės ir ugdymo teorijos

Visuomenė pastamosius šimtmečius mainėsi iš nekintamos santvarkos į judrų ir sudėtingą gyvenimo būdą. Amžini ir nekintami dėsniai nebepripažįstami tokie, kokie buvo, o atrodo sąlyginiai, atsižvelgiant į žmogaus ir žmonijos patirtį. Seniau krikščionys savo doros ir etikos nuosprendžius remdavo Bažnyčios mokymu ir dėsniais. Individualistinėje kultūroje, pabrėžiančioje žmogaus laisvę, rinktis, atrodo. nebėra visomis sąlygoms tinkamų visuotinių dėsnių. Keitėsi ne tik vertybių pirmenybės tvarka, bet ir turinys – šeima dabar nebe ta kaip prieš šimtmečius. Tas pats pasakytina apie vertybes - religiją, asmens laisvę, socialinius uždavinius. Tačiau krikščiunybė turi vertybinį branduolį ir pirmenybių tvarką Dievo buvimui tarp žmonių išreikšti. Visos švietimo sistemos ar teorijos pagrįstos savitu žmogaus asmens supratimu, nesvarbu tai – sovietinis kolektyvizmas, technologijos amžiaus samprata ar labai individualistinė. Modernaus gyvenimo sudėtingoje aplinkoje krikščionybės užduotis yra pagrįsti savo paveldo savitumą, reikšmę ir prasmę modernia patirtimi ir suprantamai išreikšti.

Abstract licence: CC BY

A person counts once a day per paper. We keep no cookie and no address: a reader is a hash that changes every day. Any month under five reads shows no number.